slinkti

sliñkti, sleñka (-a Zt, -sta, slenkia R), -o (sleñkė) intr. K, Rtr, Š; H, N, I, Sut, L 1. lėtai judėti, stumtis iš vienos vietos į kitą: O tos vilnys, in kraštą beslinkdamos, išneša tas angelėlių ašaras V.Krėv. Audeklas sliñksta per veleną žemyn Ps. Slenkančioji kopa ŽŪŽ65. Laikrodžio rodyklės lėtai slenka sp. | Slenkamasis augimas – ląstelių augimas ilgyn, smailiais galais įsiterpiant vienoms į kitų tarpą BTŽ. | prk.: Skystos ir palšos sutemos slinko į trobą J.Marc. Kambarin slinko vakaro šešėliai rš. 2. SD36, Q308, I šliaužti: Pilvu slinkti B822. Liuobąs pryš saulėtekį susisukti šiaudų ryšį i sliñkti pri to kūlio Brs. Išvydo žaltį, slenkantį par kelį S.Dauk. Kitą sykį būk žmogus miegojęs ir prie jo slinko kirminas įkąsti LTR(Žgč). Jaučiu, kad per patalus kaži kas sleñka arty Rg. Ko tu čia guli purvyne – slink nor pilvu ant žolyno LTR(Mrj). Pri žemės prisimesdamas, pilvu sliñkdamas pažemiais eit PP84. Ir vis, kas ant pilvo slenka (rėplioja) BB3Moz11,42. Kirmėlės … ant žemės slenka CI1114. Ma[n] kopūstų tarplysė[je] beslenkant, jau rundinokas skivytas an uodegos užkrito MitII51.

slinktinaĩ adv.: Nepaslenku. – Neslink slinktinaĩ – pilvą pasirakštinsi (pasijuokiama iš aptingusio) End.

3. lėtai eiti: Gumbas slinko per kluoną į rugių lauką Žem. Ir tik kai ima darytis vėsu, kaulus labiau ima mausti, seniai, nelinksmi ir tylūs, slenka į vidų J.Paukš. Sleñka kaži kur kaip višta Trk. Sako juk visur, kad būrs į baudžiavą sleñka K.Donel. Sliñkim pamaži: kol nueisim, i tei sutems Jrb. Tas trukla neina, tik sleñka Dkš. Štai žiūri – į svečius pas jąją vilkas slenka V.Kudir. Ko slenki it bestrėnis prie varškės LTR. | prk.: Metai po metų sliñksta žmogus žemyn Alks. Jo apmaudas slinko nuo Mymės ant to bjaurybės Kazo Žem. Anims gerai, ka rublis sleñka (kad gauna pelno), o tu plikdykias Vgr. Prieš akis slinko vaikytės vaizdai rš. ^ Teisybė visada slinkte slenka, o melagystė lėkte lekia LTR(Brž). Įžodis, matai, toli lekia, o garbė slinkte slenkia V.Piet. Kas paskui slenka – likučius renka LTsV352(Vlk). | refl.: Joj vis sleñkas pagal sieną Dbč. ║ sėlinti: Jisai sliñko sliñko, tasai, katras jau vagis [buvo], prislinko i paėmė tą karalaitę (ps.) Rdd. Visi slinko mišku labai atsargiai, bijodami, kad po kojų netrekštelėtų nė žabelis J.Balč. Katė susigaužus slinksta prie pelės LKGIII537(Tr). ║ prk. būti labai pamažu vykdomam: Žemaičiuose švietimas tik vėžio žingsniu teslenka Žem. Tačiau slinkte tik slenka jųjų darbas Vd. 4. lėtai važiuoti, plaukti: Jau sleñka traukinys Mrj. Ir sieliai slenka taip iš lėto E.Miež. Laivas taip tyliai slenka, jog girdi jį palydinčios žuvėdros klykesį P.Cvir. Laidotuvių vežimas ritasi iš miesto, slenka didžiulių beržų alėja į laukus J.Gruš. Pro jos langą slinko vežimai su šienu V.Kudir. ║ lėtai sroventi, tekėti: Vanduo slenka dirvožemiu ne tik gilyn, bet ir į šonus nuolydžio kryptimi rš. Nemunas … slenka pakriaušėms … lėtas A1884,279. 5. KlK3,42 atitrūkus nuolaiduma leistis, griūti, birti, kristi (apie žemę): Pakriaušius sleñka KII140. Žemė sleñka nuo kalno J. Melioratoriai niekaip negalėjo iškasti to prūdo: slenka ir slenka žemės Kkl. Jam rodėsi, kad žemė dar slenka iš po jo kojų rš. 6. smukti, slysti: Man sliñksta [kaproninė skarelė], i nepakenčiu aš jų Grnk. Šilkinė skarelė nesmagu: labai sliñksta nuo galvos – nesikenčia Mžš. ║ impers. būti slidu: Tada sliñko, keliai buvo bjauri Ub. 7. lėtai judėti erdve: Debesis sleñka iš lengvo J. Dangumi slinko tamsūs tiršti debesys A.Vien. Ir tiršto rūko kamuoliai šlaitais į viršų slenka V.Myk-Put. ║ Ėr apie dangaus kūnus: Mėnuo slenka, slenka tyliai kaip išbalus mergina S.Nėr. Saulė jau slinko vakarop rš. Saulelė sliñksta už miškų ir kalnų BM104(Sb). 8. NdŽ, DŽ¹ iš lėto eiti (apie laiką): Slinko diena po dienos J.Jabl. Tyliai slinko naktis P.Cvir. Vėlyvas ruduo slinko nuobodžiai, kankinamai A.Vencl. Gyvenimas slinko su metais I.Simon. Diena slenka vakarop P.Vaičiūn. Slenka slenka tavo dienos kaip žydėjimas purienos! B.Sruog. Slinko sunkios ir ilgos minutės rš. Leidos saulelė už debesėlio, ir diena slinko prie vakarėlio LKGII605(Lnkv). Laikas slenka labai lėtai, vėžlio žingsniu rš. Slinko metai po metų rš. ║ pamažu artėti: Pietai sleñka jau, artyn eina Trk. 9. N, K, I, Pc, Ldvn, Dg, Ob, Ant kristi (apie plaukus): Plaukai sluoksnomis sleñka jam nuo galvos J. Plaukai sleñka, eina kaip vanduo Klvr. Plaukai man tai saujom sleñka Al. Plaukai sliñksta, vadinas, nervai silpsta Sk. Kailinių vilna sleñka Lp. 10. trauktis arčiau: Ko čia slenkì, ar negali sėdėti ant vietos? J. Jono kviečiami, slinko arčiau stalo Žem. Sliñk ant stalą Krs. Sliñk arčiau [prie stalo] Ėr. Sliñkit, sveteliai, už stalo! Upt. Slink aukštyn N. | prk.: Ant tę jau sleñka statybos – greit nugriaus ir jų triobas Jrb. | refl.: Slinkis artyn pečiaus Gs. Dažiniams pakvipus, tuoj iš visų kerčių ima prie stalo slinktis Vaižg. Prašom sliñktis užu stalo Pl. Sliñkitės, sveteliai, ant stalą Kp. Prašom sliñktis, senai laukiamas sveteli! Sv. Nesisliñkit, nesiglauskit, svoteliai, prie sienos JV540. 11. linkti į ką: Tas vyras pradėjo prie jos sliñkti Jrb. Žaliosios rūtelės suvyto, nulinko, kad mano širdelė prie bernelio sliñko LTR(Pnd). 12. turėti noro, netingėti: Aš nepaslenku eiti, o tu slenkì kalbėti, dirbti J. Nė patriarko nebslenka klausyti Žlv. 13. I blukti, šusti (apie spalvą).

◊ akmuõ sleñka nuo širdiẽs darosi lengviau, ramiau: Akmuo neslinko nuo širdies, tamsi praraja nešviesėjo J.Marc.

prie širdiẽs sliñkti būti mėgstamam (apie valgį): Žąsies mesa neslenka pri širdies: rakinėk ir rakinėk kaip karosą Šts.

\ slinkti; antslinkti; apslinkti; atslinkti; daslinkti; įslinkti; išslinkti; nuslinkti; paslinkti; padslinkti; parslinkti; perslinkti; praslinkti; prislinkti; suslinkti; užslinkti